Investuotojas, internetinių verslų kūrėjas, knygos „Bitonomija“ autorius Benediktas Gylys gyvena erdviuose namuose pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje. Daiktų čia – tik tiek, kiek reikia kasdieniam naudojimui. Apsikrauti kitais jie nemato prasmės. Dar mažiau prasminga verslininkui atrodo per daiktus pasakoti apie save.

Benediktas pastebėjo, kad žmonės su juo bendrauja skirtingai, priklausomai nuo aprangos. Tai skatina tapti mados auka ir daiktų vergu. „Pastebėjau, kad kai vilkiu gražų švarką, žmonės labiau nori su manimi bendrauti, pagiria. Jei malonu būti taip pastebėtam, iškart pagalvosi, kad reikėtų dar vieno, dar gražesnio“, – kalbėjo B. Gylys, atvėręs televizijos laidos „Atliekų kultūra“ žiūrovams savo namų duris. Prieš daugiau nei dešimtmetį, vos 22-ejų pirmąjį savo milijoną uždirbęs vilnietis nepasuko tuštybės keliu ir labai greitai suprato, kad daiktai jam nėra vertybė. „Didžiausia magija daiktus gaubia tada, kai negali jų įsigyti. Kai ši sąlyga pasikeičia, jie nebetenka didžiulės dalies savo patrauklumo. Kuo daugiau daiktų turi, tuo labiau daiktai turi tave“, – neabejoja rubrikos „Minimalistai“ pašnekovas. Jis nelinkęs savo laiko ir vietos namuose skirti daiktams, kurių prisireikia ypač retai. Minimalizmo keliu Benediktas pasuko nusprendęs apsiriboti vien juodais drabužiais. Tokie drabužiai, anot jo, yra praktiški, lengvai ir greitai suderinami. „Daug vien juodai vilkinčių žmonių pirmąsyk pamačiau Berlyne. Ten gyvenantis mano draugas paaiškino, kad norint patekti į gerą naktinį klubą reikia vilkėti juodai. Tai – ženklas, kad atėjai pašokti ir gerai praleisti laiko, o ne komunikuoti su kitais savo piniginės storiu. Man ši idėja patiko“, – paaiškino B. Gylys.