Amerikiečiai savo namuose laiko vidutiniškai 300 tūkst. įvairiausių daiktų, įskaičiuojant ir sąvaržėles popieriui, ir lyginimo lentas. Dienraščiui „Los Angeles Times“ paskelbus šiuos skaičius užvirė diskusijos: nejaugi tiek daug? Įvairių apklausų bei tyrimų išvados irgi veda ta pačia linkme – šiandieninis žmogus turi gerokai daugiau daiktų nei bet kada anksčiau. Visa tai suvaldyti – iššūkis ne tik savininkui, bet ir, atėjus metui, atliekų tvarkytojams. 

Drožles parduoda latviams

Pati chaotiškiausia atliekų grupė – taip buityje susidarančias atliekas vadina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro specialistai.

Kuo toliau nuo namų atliekos nukeliauja neišrūšiuotos, tuo mažesnė tikimybė joms virsti antrinėmis žaliavomis ir grįžti į vartojimo ratą. Ši taisyklė galioja ne tik tvarkant pakuotes, bet ir atliekas, kurias privalu pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles: baldus, padangas, statybines, remonto ir griovimo atliekas, taip pat pavojingąsias atliekas. 

Per dešimtmetį visuose Lietuvos regionuose įrengtos 98 tokios aikštelės. Nuo šių metų pradžios vien Vilniaus regiono aikštelėse apsilankė beveik 100 tūkst. gyventojų ir pristatė 15 267 tonų atliekų.

Kaip gyventojų atvežamas atliekas paversti žaliava naujiems gaminiams? Šis klausimas neduoda ramybės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovui Aurimui Uldukiui bei jo kolegoms. Retas gamintojas kol kas įžvelgia potencialą gyventojų atliekose ir pats kreipiasi dėl bendradabriavimo. Dažniau būna atvirkščiai – atliekų tvarkymo centrų komandos ieško sprendimų, kaip įtikti verslui, keičiasi idėjomis, patirtimis ir kontaktais. 

Šviežiausia partnerystė – su Latvijoje veikiančia įmone, viena didžiausių baldinių bei konstrukcijoms skirtų plokščių gamintojų Baltijos šalyse. Ją užmegzti vilniečiams padėjo kolegos iš Utenos regioninio atliekų tvarkymo centro (URATC), jau išgabenę į Latviją 600 kubinių metrų susmulkintos medienos atliekų iš Utenos regiono gyventojų namų ūkių. Tokias drožles latviai naudoja vidiniams stalviršių sluosniams gaminti. 

„Nesėkmingų bandymų bendradarbiauti su verslais dėl susmulkintų medienos atliekų buvo ne vienas. Šįkart, panašu, susistygavome ir jau tris mėnesius sėkmingai dirbame“, – džiaugiasi URATC Aikštelių ekspoatavimo inžinierius Darius Linkevičius. 

Padangos virsta danga

Ant D. Linkevičiaus darbo stalo – eglutė iš perdirbtų padangų, gyvas įrodymas, kad tinkamai priduotos padangos gali įgauti naujas formas ir paskirtis. 

„Iš padangų mes atskiriame tekstilę, metalą ir pačią gumą. Jos yra perdirbamos ar panaudojamos ir nepakliūva į sąvartynus. 

Tekstilė keliauja į cemento gamyklas ir tarnauja kaip kuras, metalas pasiekia perdirbėjus, o likusi padangų dalis – guma – smulkinama toliau. 

Iš gumos gaminame granules, kurių panaudojimas platus: gaminami įvairūs kilimėliai, danga vaikų žaidimų aikštelėms, sporto salėms, pėsčiųjų bei dviračių aikštelėms, automobilių stovėjimo aikštelių atitvarai“, – vardino „Ekobazė” komercijos vadovė Marina Curko – Notkuvienė.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse lengvųjų transporto priemonių padangos priimamos nemokamai. Jų sutvarkymą finansuoja gamintojai.

Elektroniką keičia į kompostą

Metalo atliekos kelia mažiausiai rūpesčių. Didesnius metalo kiekius turintys gyventojai patys juos parduoda metalo perdirbėjams. Šiemet išsikuopti sandėliukus ir priduoti nereikalingą metalą paskatino ir dėl karo Ukrainoje rekordiškai aukšti metalo supirkimo įkainiai. 

Smulkinant baldų atliekas magnetais ištrauktas metalas iš VAATC aikštelių per tarpininkus iškeliauja į metalurgijos gamyklas Turkijoje ir yra perdirbamas.

Langų stiklo lakštai taip pat yra lengvai perdirbami, skirtingai nei dviejų ar trijų sluoksnių stiklo paketai, neatgimstantys naujam gyvavimui dėl aukštų perdirbimo kaštų.

Popieriaus atliekos iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių pasiekusios perdirbėjus virsta dėklais kiaušiniams, naujomis dėžėmis ar kitų popieriaus gaminių sudėtinėmis dalimis. 

Paradoksali situacija susiklostė su plastiko atliekomis. Lengvai perdirbamų vienos rūšies (PET, HDPE ) plastikų, galimybės būti perdirbtiems yra didžiulės, bet jų surenkami kiekiai yra per maži perdirbėjams. Mišrios sudėties plastiko atliekų nepalyginamai daugiau, bet perdirbėjų nėra.

Galvos skausmas atliekų tvarkytojams – tekstilės atliekos. Didžioji dauguma nebetinkamų dėvėti drabužių, avalynės, namų tekstilės, minkštųjų baldų dalių bei čiužinių yra smulkinami ir siunčiami deginimui į kogeneracines jėgaines. 

URATC Aikštelių ekspoatavimo inžinierius D. Linkevičius džiaugiasi pasikeitusiu kraštiečių elgesiu su elektronikos atliekomis. Sumažėjo atvejų, kai senus šaldytuvus ar televizorius gyventojai atiduodavo nelegaliems atliekų tvarkytojams, o šie, išsirinkę vertingesnes prietaisų dalis, likusias numesdavo į pakrūmes.

Jau beveik 10 metų URATC gyventojams siūlo mainus: seną šaldytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę ar viryklę keičia į pusę kubinio metro komposto. „Tik panašu, kad šios akcijos jau teks atsisakyti – gyventojai taip pamėgo dirvožemio gerinimo priemonę, kad viską išperka ir aikštelės lieka tuščios“, – sako D. Linkevičius. 

Remonto atliekomis tvirtina kelius

Skirtingo smulkumo statybos, remonto ir griovimo darbų atliekas, A. Uldukio teigimu, būtų galima vėl naudoti statybose. Kol tokių užsakymų nėra, skalda iš keramikos atliekų panaudojama keliams savartynuose sutvirtinti. 

„Kelius sąvartyne formuojame nuolat. Taip mažėja atliekų ir nereikia pirkti naujų žaliavų. Dar viena gera žinia yra ta, kad pats sąvartynas mažėja, ateityje kelių jame reikės mažiau, tad iššūkis numatyti kitus statybų, remonto ir griovimo atliekų panaudojimo būdus išlieka aktualus“, – pabrėžė A. Uldukis. 

Panašiai su statybos, remonto ir griovimo atliekomis tvarkosi ir URATC. Kartu tenka iššūkis paaiškinti gyventojams, kodėl įveiklinus nemokamai priimtas atliekas gyventojai nepajaučia naudos – rinkliava už atliekų tvarkymą nemažėja, o atvežus į aikšteles daugiau atliekų nei skirta vienam gyventojui, tenka susimokėti.

„Šiandien kaip tik skambino moteris, reikalaudama pastatyti jai prie namų konteinerį po remonto bute susikaupusioms atliekoms. Ji šiurpo nuo minties, kad 200 kilogramų atliekų teks atvežti pačiai. 

Bandome paaiškinti, kaip veikia sistema ir kaip efektyviausiai ja naudotis. Tiesa ta, kad kuo labiau gyventojai prisideda prie savo atliekų tvarkymo, tuo jis yra efektyvesnis ir pigesnis: patogiau nuvežti, lengviau iškrauti, daugiau vilčių perdirbti. 

Jei žmogus skirtų laiko nebereikalingiems daiktams pataisyti, jie lengvai surastų naują šeimininką  daiktų dalinimosi stotelėse“, – neabejoja URATC Aikštelių ekspoatavimo inžinierius. 

Utenos regione veikia dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės”, Vilniaus apskrityje – stotelių tinklas „DĖK’ui“, Klaipėdos regione – mainų stotelė „Imk“, Panevėžio apskrityje mainų punktas „Keisk’is“, planuojama, startuos kitais metais.

Ateities aikštelės – be operatoriaus

Ir Vilniaus regiono gyventojai vis dar daug energijos skiria ginčams su aikštelių operatoriais. 

Atvežę neišrūšiuotas atliekas jie piktinasi, kad tenka tai daryti vietoje, važinėjant nuo vieno konteinerio prie kito. Laukiantys eilėje piktinasi, kad tenka gaišti laiką. Atvykę su neišrinktais baldais piktinasi, kad nėra žmogaus, kuris šį darbą padarytų už juos. Piktinasi ir tie, kurie tikėjosi, kad reikės tik atvežti, o atliekas iš automobilių iškels ir į konteinerius suneš aikštelių darbuotojai. 

Efektyvus būdas to išvengti – apsilankymui pasiruošti iš anksto: atliekas išardyti ir išrūšiuoti dar namuose bei pasitikslinti planuojamos aplankyti aikštelės darbo laiką. Vilniaus regiono gyventojai turi galimybę rezervuoti apsilankymo laiką: https://www.vaatc.lt/rezervacija/

„Estai jau bando žengti toliau – įrengė automatinę didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kur gyventojai atliekas tvarko savarankiškai. Operatorius procesą stebi tik per vaizdo kameras. 

Atliekos yra pasveriamos, vedama gyventojo priduotų atliekų apskaita ir stebima rūšiavimo kokybė. Tikslas yra paskatinti žmogų susitvarkyti su savo atliekomis iki galo, pakeliui nepermetant atsakomybės kitiems. 

Kolegos iš Estijos juokauja, kad jau turbūt kiekvienas tame rajone gavo įspėjantį laišką, kad elgėsi ne taip, kaip reikėtų, bet iššūkiai įveikiami ir teikia vilčių“, – pasakoja A. Uldukis.